Trys patys geriausi būdai svoriui mesti
24 Feb 2011
Hey, žmonės! Padariau protingiausią dalyką, kurį galėjo išmąstyti mano ne visai protingos smegenys – mečiau valgyt! Šita geniali idėja į galvą šovė gana netikėtai – kai pastebėjau, kad stipresnis vėjelis beveik nepadeda greičiau vaikščioti, šonkauliai dar ne visai persimato, o vienas draugas atsiuntė šitą savo svajonių moters nuotrauką. Pirmą kart pamačius truputį išsigandau, visgi, sutikit – ji tikrai plona. Ne taip kaip aš. Bet po truputį susigyvenau su idėja, jog ir aš galėčiau taip atrodyti. Tad tam, kad nepritruktų motyvacijos savo desktopą papuošiau šia gražuole ir pradėjau laikytis tobulai sukurpto lieknėjimo plano.
Pradžioje, kaip ir visos, galvojau, jog užteks nevalgyti. Nebijokit, tai tik skamba žiauriai. Apskritai tokio plano laikytis visai nėra sunku. Pirmos dienos, žinoma, sukelia daugiausiai kančių, bet po to daros vis lengviau. Jei visą dieną nieko nevalgai, artėjant vakarui skrandis susitaiko su neišvengiama situacija ir būtent tuo metu reikia nueiti miegoti. Pamiegam kuo ilgiau, atsikeliam ir toliau tęsiam nevalgymą. Tiesa, antrą dieną namuose neturėtų būti jokio valgomo maisto, nes tai paprastai smarkiai demotyvuoja. Jei maisto nėra, pragyvenam dar vieną dieną. Vakare turėtų būti lengva užmigti – kažką veikti paprasčiausiai nėra jėgų. Trečią dieną atsikėlus žiauriai norisi valgyt. Tada kyla nuodėmingos mintys apie tai, jog svoris nėra svarbiausias dalykas pasaulyje. Tokias mintis išvaikyti labai paprasta – nueinam, prisileidžiam vonią karšto vandens, pagulim, o tada staigiai keliamės. Jei sąžiningai badavot, turėtumėt nualpti. Dažniausiai tokie įvykiai nuveja bet kokias mintis apie netolimus pasivaikščiojimus iki parduotuvės. Grįžtam į lovą ir gulim. Jei atsikėlus ketvirtos dienos ryte smegenys nėra tokios blaivios, kad išmąstytų mintį apie maistą į namus, tai galit didžiuotis – besilaikydami plano mane aplenkėt ir tikriausiai greitai numirsit. Sėkmės.
Jei jūs kaip ir aš apie maistą į namus pagalvojot ar kaip nors susimovėt dar anksčiau, dabar turėtumėt būt smarkiai persivalgę. Ir tikriausiai kokio nors ne itin sveiko maisto. Puiku! Taip, tikrai galite džiaugtis, nes greitu metu visą tą maistą turėtumėte išvemti. Tiesiog po ilgo nevalgymo skrandis sunkiai virškinamo maisto nebepriims. Tiesa, vėliau teks viską daryti patiems, be organizmo pagalbos. Nesupratot, kur lenkiu? Gerai, paaiškinsiu. Nuo dabar bus galima valgyti, tiesiog pavalgius maisto reiks atsikratyt – sukeliant vėmimą arba vartojant laisvinamuosius. Žodžiu, pagyvenam kurį laiką šitaip. Devyniasdešimt penki procentai turėtų įprasti. Jie vėliau bus gydomi ligoninėse arba mirs. Galimas trečias variantas – mirs po gydymo ligoninėse.
Visgi, kartais nutinka taip, kad prie šio malonaus įpročio nepriprantama. Tada tenka imtis kraštutinių priemonių. Plojam katučių ir nusiteikiam linksmam gyvenimui. Jei išbandėte prieš tai buvusius būdus, jie nepadėjo, o svorį numesti vis dar norite, galite pradėti rūkyti. Truputį, bet padeda. Taip pat, jei įmanoma susiorganizuojam kokių nors neaiškių tablečių svoriui mesti. Neperkam tų, kurias galima gauti parduotuvėj, geriau pasiklausinėjam savo gražiųjų plonųjų draugių, jos tikriausiai galės pasiūlyti geresnių. Tabletes vartojam kartu su nedideliais kokaino kiekiais. Kokainą uostyt namie žiūrint filmą visai nesmagu, tad ta proga einam su draugais į klubą ir maišom jį su dideliais alkoholio kiekiais. Maždaug tokio dydžio, kad nenumirtumėm, bet paryčiais viską išvemtumėm klubo tualete. Jei pervertinot savo galimybes ir numirėt, man labai gaila. Tikrai. Pasaulis neteko potencialaus tobulai atrodančio žmogaus. Jei nenumirėt – šaunu, gero trumpo gyvenimo, pasilinksminkit.
Žinoma, jei dėl kokių neaiškių priežasčių jums visa tai skamba beprotiškai, galite pradėti sportuoti…
Jei taip ir toliau stengsies, brangusis Kaspinuoti, greit atrodysi man tobulai!
Viskas tik dėl tavęs, mielasis gnome Arvydai!
„nueinam, prisileidžiam vonią karšto vandens, pagulim, o tada staigiai keliamės. Jei sąžiningai badavot, turėtumėt nualpti“
ties šia vieta susilaukei daug kikenimo iš mano grupės studentų :) Geras įrašas. Dažniau rašyk :)
Smagu, kad patiko.:]
Aš gi tau, po perkūnais, visada sakiau, kad turi talentą. Rašai puikiai kaip kokia Žemaitė iš Žemaitijos. Tavo minčių vingiai kaip kokio Biliūno „Brisiaus galiuke“, lenki patį Basanavičių, katras lietuvių kalbą išrado ar patį Vidžiūną, kurio pavardę girdėjau, bet nelabai žinau kas jis toks.
Ir kaip aukščiau ką tik sakė nežinomas autorius, rašyk dažniau.
Atsispaudinsiu, įsirėminsiu ir pasikabinsiu ant sienos. You made my day!
nuotrauka labai sugadino apetitą.
šiaip būna faina, kai pvz. nevalgęs, jau jausdamas alkį, eini miegoti, ir prabundi kitą rytą. galva tokia lengva, atrodo, viską supranti, viską viską ;) ir spalvos ryškesnės, garsai fainesni.
neįsivaizduoju tavęs dar mažesnės ;)
Taip, ji turi tokią savybę. Būtų galima kabinti ant šaldytuvo!
O man kaip tik tokiais rytais blogai būna. Labai labai blogai. Ir nesinori tada nei kur eit, nei ką daryt.
Jei būčiau dar mažesnė, galėčiau lygiuotis į Wells’o Nematomą žmogų…:]
Bet tai kaip su iliustracija persistengei tai žiauru :-E
O kuo bloga iliustracija? Apskritai, jei ne ji, tikriausiai ir įrašo nebūtų buvę.
wow! ziauru uzjauciu tam, kuriam taip yra, e zmones nesisaipykit, nes gali taip pat but ir jum, tikrai toki zmogu uzjauskit, ok? :)
Siaubas, tokius vaizdus maciau tik dokumentiniame filme apie koncentracijos stovyklas, kai badu numarintus kalinius sumesdavo i kruva, o po to iskase duobe, su traktorium sustumdavo i ja ir uzversdavo zememis… siaubas kaip baisiai tai atrodo… :O O seksualumo ar kazko link to tai nei per kur nesimato….
Kadaise turejau tokia mergina, kuri buvo beveik 50kg. ir 170cm, tai galiu pasakyti, kad sexas su ja buvo labai nemalonus, nuo jos kaulu man susus sonus skaudedavo… pamacius nuotrauka, net nupurto… sorry, bet as nors ir atstovauja vaizdo sriciai ir del jos sitaip stengiasi, bet tai tikrai nera jau grazu… fee…
Tikrai kad jo :)
seip labai idomu… verta susimastyti…