O štai ir aš, ta ilgai lauktoji
1 Oct
Pradėti nuo „tai Aš“ būtų labai banalu. Todėl pradedu.
Tai Aš. Jei galvojate, kad mane pažįstate, pagalvokite dar kartą. Jei vis dar nepakeitėte nuomonės – jūs klystate. Tačiau įpraskite – visa nuomonė, prieštaraujanti man – neteisinga. Jus paguosti gali nebent tai, jog tai vienintelė nuomonė, kurią aš gerbiu.*Visi padlaižiautojai dabar spaudžia raudoną iksiuką dešiniajame viršutiniame kampe ir gailisi, kad gimė neįdomiais žmonėmis* Klausiate, kodėl kas nors turėtų man padlaižiauti? O ar aš sakiau, kad turėtų? Priešingai.
Kadangi pirmomis penkiomis eilutėmis sugebėjau sušikti visą savo socialinį gyvenimą ir prarasti dar nesamus savo internetinius draugus, norėčiau oficialiai pranešti, kad bjaurybė aš nesu. Taip pat nesu arogantiška šiknė, nesu melagė [bent jau nenorėčiau tokia būti], nemėgstu apkalbų, ypač, jei tai liečia mane. Nerašau rimtomis temomis, o gal, jei tiksliau, išvis rašau ne į temą. Kadangi rašau sau, su suteiktu leidimu jums skaityti, kritiką priimu, bet į ją neatsižvelgiu. Nebent sugebėtumėte mane pavergti savo žavesiu ir įtikinti rašyti apie tai, ko norite jūs. Bet patariu nevargti. Ne todėl, kad sutaupysite daug brangaus laiko [kurio tikiu, dauguma turi per daug, vadinasi, jis nebe brangus], todėl, kad taip leisite pailsėti savo ir taip nuo klaviatūros minkymo skaudamoms rankoms. Vis dėl to oniukas vargina.
Rašau aš retai. Tik tada, kai turiu genialių idėjų. Nors… Šitų turiu dažnai, bet viskuo juk nesidalinu. Esu materialistė – ledais nesidalinu, saldainiais irgi. Viskas juk brangu šiais laikais, pinigus, kaip ir idėjas, taupyti reikia. Taigi, tai, ką perskaitysite ar ko neperskaitysite, tik maža maža dalelytė mano ar ne mano gyvenimo. Iš dalies, tai gerai, nes bijau, kad kitaip silpnesnių nervų žmonėms pradėtų grėsti galimybė gauti širdies smūgį. Nesakau, kad tai dėl to, jog esu įdomesnė už kitus [nors nesakau, bet esu], tai dėl to, kad esu daugiau pakvaišus, daugiau linksma, daugiau trokštanti dėmesio, daugiau daranti ką nors, kad jo gaučiau, ir šiaip esu DAUGIAU. Taip, tai dar vienas nuostabus būdas sulaukti to taip reikalingo dėmesio, bet net jei jo ir nebus – who cares. Rašymas, ypač nesamonių, mano hobis, ir net turiu vilties, kad kada nors taps darbu. Net jei ir ne – idėjų krūva ir dirbti į Airiją aš nevažiuosiu. Pažadu kankinti lietuvius ir tik lietuvius.
Su pažadu parašyti daugiau nei vieną protingą įrašą, daugiau nei vieną neprotingą. Su pažadu neknisti kitiems proto, nebent jie patys to norėtų, nenervinti gerų ar blogų žmonių. Su pažadu mylėti visus [altruistiškumas pasireiškia]. Myliūkas, būčiūkas ir ikiūkas mažūčiai.
