Trys patys geriausi būdai svoriui mesti
24 Feb
Hey, žmonės! Padariau protingiausią dalyką, kurį galėjo išmąstyti mano ne visai protingos smegenys – mečiau valgyt! Šita geniali idėja į galvą šovė gana netikėtai – kai pastebėjau, kad stipresnis vėjelis beveik nepadeda greičiau vaikščioti, šonkauliai dar ne visai persimato, o vienas draugas atsiuntė šitą savo svajonių moters nuotrauką. Pirmą kart pamačius truputį išsigandau, visgi, sutikit – ji tikrai plona. Ne taip kaip aš. Bet po truputį susigyvenau su idėja, jog ir aš galėčiau taip atrodyti. Tad tam, kad nepritruktų motyvacijos savo desktopą papuošiau šia gražuole ir pradėjau laikytis tobulai sukurpto lieknėjimo plano.
Pradžioje, kaip ir visos, galvojau, jog užteks nevalgyti. Nebijokit, tai tik skamba žiauriai. Apskritai tokio plano laikytis visai nėra sunku. Pirmos dienos, žinoma, sukelia daugiausiai kančių, bet po to daros vis lengviau. Jei visą dieną nieko nevalgai, artėjant vakarui skrandis susitaiko su neišvengiama situacija ir būtent tuo metu reikia nueiti miegoti. Pamiegam kuo ilgiau, atsikeliam ir toliau tęsiam nevalgymą. Tiesa, antrą dieną namuose neturėtų būti jokio valgomo maisto, nes tai paprastai smarkiai demotyvuoja. Jei maisto nėra, pragyvenam dar vieną dieną. Vakare turėtų būti lengva užmigti – kažką veikti paprasčiausiai nėra jėgų. Trečią dieną atsikėlus žiauriai norisi valgyt. Tada kyla nuodėmingos mintys apie tai, jog svoris nėra svarbiausias dalykas pasaulyje. Tokias mintis išvaikyti labai paprasta – nueinam, prisileidžiam vonią karšto vandens, pagulim, o tada staigiai keliamės. Jei sąžiningai badavot, turėtumėt nualpti. Dažniausiai tokie įvykiai nuveja bet kokias mintis apie netolimus pasivaikščiojimus iki parduotuvės. Grįžtam į lovą ir gulim. Jei atsikėlus ketvirtos dienos ryte smegenys nėra tokios blaivios, kad išmąstytų mintį apie maistą į namus, tai galit didžiuotis – besilaikydami plano mane aplenkėt ir tikriausiai greitai numirsit. Sėkmės.
Jei jūs kaip ir aš apie maistą į namus pagalvojot ar kaip nors susimovėt dar anksčiau, dabar turėtumėt būt smarkiai persivalgę. Ir tikriausiai kokio nors ne itin sveiko maisto. Puiku! Taip, tikrai galite džiaugtis, nes greitu metu visą tą maistą turėtumėte išvemti. Tiesiog po ilgo nevalgymo skrandis sunkiai virškinamo maisto nebepriims. Tiesa, vėliau teks viską daryti patiems, be organizmo pagalbos. Nesupratot, kur lenkiu? Gerai, paaiškinsiu. Nuo dabar bus galima valgyti, tiesiog pavalgius maisto reiks atsikratyt – sukeliant vėmimą arba vartojant laisvinamuosius. Žodžiu, pagyvenam kurį laiką šitaip. Devyniasdešimt penki procentai turėtų įprasti. Jie vėliau bus gydomi ligoninėse arba mirs. Galimas trečias variantas – mirs po gydymo ligoninėse.
Visgi, kartais nutinka taip, kad prie šio malonaus įpročio nepriprantama. Tada tenka imtis kraštutinių priemonių. Plojam katučių ir nusiteikiam linksmam gyvenimui. Jei išbandėte prieš tai buvusius būdus, jie nepadėjo, o svorį numesti vis dar norite, galite pradėti rūkyti. Truputį, bet padeda. Taip pat, jei įmanoma susiorganizuojam kokių nors neaiškių tablečių svoriui mesti. Neperkam tų, kurias galima gauti parduotuvėj, geriau pasiklausinėjam savo gražiųjų plonųjų draugių, jos tikriausiai galės pasiūlyti geresnių. Tabletes vartojam kartu su nedideliais kokaino kiekiais. Kokainą uostyt namie žiūrint filmą visai nesmagu, tad ta proga einam su draugais į klubą ir maišom jį su dideliais alkoholio kiekiais. Maždaug tokio dydžio, kad nenumirtumėm, bet paryčiais viską išvemtumėm klubo tualete. Jei pervertinot savo galimybes ir numirėt, man labai gaila. Tikrai. Pasaulis neteko potencialaus tobulai atrodančio žmogaus. Jei nenumirėt – šaunu, gero trumpo gyvenimo, pasilinksminkit.
Žinoma, jei dėl kokių neaiškių priežasčių jums visa tai skamba beprotiškai, galite pradėti sportuoti…
