Nelabai malonaus žmogaus užrašai

Atėjo ta diena, kai priėjau liepto galą. Kadangi gyvenu kaip ir visi kiti normalūs studentai, tai maistui pinigų man nebeužtenka gan seniai. Nemanau, kad tai problema – vis tiek anoreksikės gražiau atrodo. Tačiau dar nėra taip buvę, kad neužtektų pinigų alui. Čia jau dalykas rimtas, netoleruotinas ir apskritai baisus. Nes ko jau ko, o alaus turi būti visada. Ir daug! Žodžiu, tą kažkaip reikėjo spręsti. Pradžioje bandžiau kratyti taupykles. Pasirodo, iš tų auksinių laikų kai turtai liejosi per kraštus, buvo likę keletas litukų. Kokią savaitę už juos gėriau ir vargo nemačiau. Bet viskas, kas gera, baigiasi. Pinigai – ne išimtis. Tad nusprendžiau susirasti nuolatinį jų šaltinį.

Žinoma, kiekvienas protingas žmogus mano vietoje būtų pradėjęs dirbti. Tiesa ta, kad aš nesu labai protingas žmogus. Būtent todėl šį pavasarį būtų tekę kentėti sausrą. Jei ne vienas laimingas atsitiktinumas. Kaip jau kažkada prieš mėnesį rašiau, blogosferoj buvo prasidėjęs karas. Ir ne dėl bet ko, o dėl turinio plagijavimo. Kaip ten viskas vyko aš dabar nepasakosiu, bet mielai išduosiu kaip baigės. O baigės taip, kad keli iniciatyvūs žmonės su Justinu Žilinsku priešaky nusprengė įkurti BATGA-A – Blogosferos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą.

Taip jau nutiko, kad prie jos buvo pasiūlyta prisijungti ir man. Viso to pliusus ir minusus skaičiavau gan ilgai, kol pagaliau nutariau priimti pasiūlymą. Man įstojus į BATGA-A per artimiausią savaitę bloge bus įvesta registracija skaitytojams, bei  simbolinis mokestis už kiekvieną NAUJĄ [senus galėsite skaityti nemokėdami pinigų] įrašą. Pinigėliai bus tikrai nedideli ir atsiskaityti galėsite kaip tik jums bus patogiau – SMS žinute, pervedimu į BATGA-A banko sąskaitą ar PayPal. Vėliau jie bus dalinami tarp blogerių, prisijungusių prie asociacijos.

O aš, žinodama, kad pagaliau gausiu iš to materialinės naudos, pažadu rašyti dažniau.

Kiti blogeriai, prisijungę prie BATGA-A:

• Buržujus – http://www.kleckas.lt/blog/traukite-pinigine-skaitytojai
• Rokiškis –  http://rokiskis.popo.lt/2011/04/01/laikas-ir-blogeriams-pagalvoti-apie-autoriu-teises/
• Commonsense.lt – http://www.commonsense.lt/2011/04/01/mums-reikia-jusu-palaikymo/
• Gnomas – http://www.gnomas.lt/internetas/blogeriai-tesia-bendra-veikla-batga-a/
• Tomas Čyvas – http://cyvas.wordpress.com/2011/04/01/blogeriu-teises-ginamos/
• Andrius Kleiva – http://www.kleiva.lt/atidaryta-batga-a-ginsianti-tinklarastininku-teises-ir-apmokestinsianti-tinklarasciu-skaityma.html
• Skirtumas – http://skirtumas.popo.lt/2011/04/01/viesrasiai-legalizuojasi/
• VSA Vilnius – http://blog.vsa.lt/2011/04/01/vsa-vilnius-apmokestina-tinklarasti/
• Andrius Užkalnis – http://uzkalnis.popo.lt/2011/04/01/nemokamu-tinklarasciu-eros-pabaiga/
• PoPo – http://popo.popo.lt/2011/04/01/popo-lt-iveda-apmokestinima-blogams-ir-lankytojams/

Taip jau nutiko, kad vakar ėmiau ir realizavau žiauriai liūdną faktą. Artėja pavasaris. Khem, čia, visgi, linksmoji fakto dalis. Tai va, artėja pavasaris. Pavasariais maždaug taip, kaip šį rytą šviečia saulutė, skleidžiasi medžių pumpurėliai, gatvėm už rankučių susikabinusios vaikšto porelės, o manyje gimsta meilė… Taip, MEILĖ. Nepagalvokit nieko blogo, turėjau omenyje meilę ALUI. Tikrai nesakau, kad jos nėra kitais metų laikais, bet pavasarį… Pavasarį viskas kitaip.

Įsivaizduokit. Devynios valandos ryto. Suskamba žadintuvas. Išjungiat. Apsiverčiat ant kito šono ir ketinat toliau miegot. Bet netyčia žvilgnis nukrypsta į langą. O už lango toks tobulas, tobulas oras. Galvoj pradeda megztis visokios nelabai geros mintys. Nors kai pagalvoji, ne tokios ir blogos. Mes gi studentai – miegam kiek norim, į paskaitas einam kada norim, valgom MRU valgykloj, tai alui litų lieka… Kokias porą minučių taip pamąstę [jei jau visai lėti esat, kiti sugalvotų greičiau] imat į rankas telefoną su piktdžiugiška mintim pažadinti kitą nelaimingą sielą ir papasakoti savo genialų planą, kuris skamba maždaug taip: „ei, o davai šiandien einam alaus!“. Ir va būtent čia prasideda liūdnoji fakto dalis.

O liūdnoji fakto dalis yra ta, kad nėra kam skambinti. Guliu sau Vilniuj ant čiužinio, mintyse permetu visą savo mobilios telefonų knygos sąrašą ir apima neviltis. Nes nėra tokių, kurie va taip paprastai pasiūlius, nė nedvejodami sutiktų. Iškart. Be įkalbinėjimų. Yra Kaune tokie keli, net Londone gal vieną rasčiau, o vat Vilniuj nėra. Galima aišku susitaikyti su ta mintim ir negerti alaus [čia tai pajuokavau]. Galima gerti vienai. Bet labai nuobodu ir veda prie alkoholizmo. Tačiau kaip sakoma, nėra padėties be išeities. Iki pavasario dar mažiausiai visas mėnuo, o viltis, kad Vilniuj irgi yra žmonių jaučiančių meilę alui ir neturinčių su kuo ja pasidalinti vis dar gyva.

Tad siūlau jums išskirtinę galimybę išgerti su manim alaus! Jei nepuolate į paniką praleidę porą paskaitų arba turite lankstų darbo grafiką, pažįstat Vilnių mažiausiai du kartus geriau nei aš arba nieko neturit prieš klaidžiojimą, jūsų negąsdina įstatymas negerti viešoje vietoje, o tamsus alus nesiasocijuoja su vyrukais mėlynomis nosimis, galite šnekėti apie bet ką ir mokat linksmai leisti laiką, parašykit man. Jei visų šitų savybių neatitinkat, bet norit pastatyt man alaus, irgi galit rašyt. Nesu kukli, neatsisakysiu.

Su didžiuliu tikėjimu lauksiu pasiūlymų lavinos. O kol kas einu atsidaryti alaus…