Stylish Blogger Awards 2012
2 Mar
(Sittipun Chaitherdsiri nuotrauka)
Ėmė taip ir nutiko, kad Stylish Blogger Awards atkeliavo net iki manęs. Šiaip jau gal būčiau ir nekreipus į tai dėmesio, bet kai apdovanojimą teikia pats rimčiausias žmogus blogosferoje, rašantis patį rimčiausią blogą, negali apsimesti, kad nieko neįvyko. Tad dėkoju tau, Leo, už šį garbingą apdovanojimą ir sveikinu sugalvojus, kaip čia priversti mane ką nors parašyti.
Apdovanojimas per metus visai nepasikeitė – niekas vis dar nesupranta kam ir už kokius gerus darbus jis skiriamas. Gavę apdovanojimą visi gražiai padėkoja, parašo kelis faktus apie save, o tada nominuoja kitus žmones. Kad ir tie pasikankintų.
Taaaaaaaigi, berniukai ir mergaitės, jūsų dėmesiui penkios tiesos apie Kaspinuotį:
- Žmonės, skaitantys mano rašliavas neretai susidaro nuomonę, kad esu agresyvi. Nežinau, kodėl jie taip galvoja, nes šiaip jau aš esu labai miela – nesikandžioju, nesispardau, daiktų į žmones nemėtau. Ir net debilų nesiunčiu ten, kur juos dažnai siunčia Rokiškis.
- Tiesa, jei kas nors mane rimtai supykdo, darau visus tuos aukščiau paminėtus dalykus. Vienu metu. Kol pavargstu arba nusibosta.
- Bet pykstu aš retai ir labai trumpai. Visas mano pyktis išgaruoja per kelias valandas, o tada jį pakeičia liūdesys. Jau ką moku, tai moku – liūdėti.
- Kai man būna liūdna ar kažkaip kitaip negera aš rašau. Ne ne, nemeluoju, tikrai rašau. Tiesa, dažniausiai nebe čia.
- Čia neberašau ne todėl, kad neturiu apie ką, tingiu ar nespėju. Na gerai, tingiu kartais truputį, bet dažniausiai nusprendžiu nerašyti todėl, kad žinau kas visa tai perskaitys. Ir jei prieš tris su puse metų (taip taip, tiek laiko praėjo nuo pirmojo įrašo) blogo skaitytojai buvo keli nepažįstami žmonės, dabar čia dažniausiai užsuka buvę klasiokai, grupiokai, draugai, ex’ai ir net mano mama.
Kadangi beveik visi apdovanojimus jau gavę, gan sunku sugalvoti kam čia dar jį įteikus. Visgi yra keli tokie blogeriai, kurie savojo apdovanojimo iš kitų niekaip nepasiima. Buržujus sako, kad visi šitie apdovanojimai yra nesąmonė, o Gnomas tikriausiai miegojo žiemos miegu ir todėl visą ceremoniją pražiopsojo (jau pavasaris, Gnomai, kelkis!). Šiaip jau neatsiimti apdovanojimo yra labai labai nemandagu, bet jums bus atleista, jei priimsite jį iš manęs. Tad griebkit šią vienintelę ir nepakartojamą galimybę – eikite rašyti.