Kai niekas nemato, aš klausausi popso

Vakar mano kursiokė viešai visiems prisipažino, kad kartais paslapčia klausosi Kelly Family. Iš tiesų tai kvailai padarė, o tai dabar nebeturės ramybės per muzikos snobų patyčias. Bet paskatinta jos drąsos ir norėdama paremti šiuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu, nusprendžiau prisipažinti ir aš: kai buvau mažesnė man labai patiko Britney Spears.

Visaip aš slėpiau nuo žmonių šitą faktą. Palaukdavau kol mama išeis į parduotuvę, o brolis į mokyklą, turėjau atskirą nematomą muzikos folderį ir netgi klausydama jos muzikos išjungdavau last.fm scrobblerį, kad tik netyčia kas užėjęs į profilį nepamatytų. O kai žmonės klausdavo kokią muziką mėgstu, sakydavau, kad seną rocką, metalą ir jazzą. Vėliau, Britney Spears išprotėjus ir plikai nusiskutus galvą, atsirado kito gero popso, o aš toliau gyvenau dvigubą gyvenimą ir visiems sekiau pasakas apie savo mėgstamus muzikos stilius. Turbūt taip būčiau darius dar kokius artimiausius dešimt metų, jei ne pasitaikius  proga parašyti ką aš iš tiesų apie juos manau.

Rokiškis kažkada gėdino jaunąją kartą (kadangi perkant sidrą iš manęs vis dar prašo dokumento, aš save laikau jaunąja karta) dėl to, kad ši nežino tokių atlikėjų kaip Alice Cooper, Janis Joplin ir Led Zeppelin. Kai kurie jaunosios kartos atstovai tikriausiai susigėdo truputį ir pasiklausė. Tai va, žinokit dabar – aš nematau ko čia gėdytis. Kaip sakė vienas bičas, kurį kažkada pažinojau, sena muzika kelia depresiją. Man ir taip dabar labai sunku – draugas gimtadienio proga nepadovanojo šešto aifouno, vakar prasidėjo sesija, o Grey‘s Anatomy naujas epizodas pasirodys tik sausį. Jei dar vietoj Coldplay pasileisčiau The Monkees, tai iš vis gyvenimas pasidarytų nebemielas. Bet pabandyk tai paaiškinti senos muzikos mylėtojui ir jis iškart pradės mokyti apie tai, kaip sena muzika buvo daug sudėtingesnė ir profesionalesnė, o dar ir dainos skyrėsi viena nuo kitos… Nepykit, bet laikai keičiasi. Kaip niekam nebeįdomūs seni siaubo filmai, labiau juokinantys savo nevykusiais efektais, nei iš tiesų galintys ką nors išgąsdinti, taip nieko nežavi ir sena muzika, pagal kurią net šokti normaliai neišeina.

Už senos muzikos mylėtojus dar įžūlesni yra arogantiški šikniai, kurie pasipūtę sako: aš tai klausausi jazzo. Lyg čia būtų kažkoks pasiekimas. Tada aš didžiuojuosi tuo, kad galiu sudainuoti Anacondos priedainį (vis dar nemoku šitaip kratyti užpakalio, bet sąžiningai treniruojuos kiekvieną vakarą) ir išvardinti visų keturių One Direction narių vardus. Jų bent jau klausosi pusė pasaulio, o ne pora šimtų žmonių, įsivaizduojančių, kad yra aukštesnio intelekto vien dėl to, kad gali suprasti jazzą. Čia gal tik mano tokia nuomonė, bet jei turi stengtis įsiklausyti į muziką, kad ji tau patiktų, vietoj to, kad ši tiesiog užkabintų savo gerai įsimenamu priedainiu, tai ta muzika yra neverta dėmesio. Nežinau kaip jūs, bet aš muzikos dažniausiai klausaus skaitydama. Skaitant „Saulėlydį“ ir taip sudėtinga susikaupti, kad nepraleistum kokio svarbaus plot twist‘o, o dar jei bandysi mėgautis fone skambančiu jazzu, tai tik galva nuo chaotiškų garsų įsiskaus, o knyga taip ir liks neperskaityta.

Tačiau, kad ir kaip erzintų žmonės, besiklausantys jazzo arba senos muzikos, blogiausi yra individai, kuriems patinka metalas. Šitie ne tik kad pasauliu nusivylę būna, bet dar ir agresyvūs, bjaurybės. Pastoviai prisigėrę myža visur po langais ir bando apvogti žmones, nešančius šiukšles. Aš nežinau kodėl jie taip daro, gal kai išleidžia visus pinigus alui, tenka maisto aplink barą esančiuose konteineriuose ieškot. Apskritai, metalo turbūt klausosi tik psichai ir dar kartais žmonės, neturintys klausos. Nes, nu, atleiskit man, kaip galima valandų valandas klausytis kažkokio puodų tarškėjimo? Jau nekalbu apie tai, kad ir žiūrėti baisu, čia jums ne kokie MTV muzikos apdovanojimai, kuriuos ir vaikams parodyti galima.

Tad kai kitą kartą kils noras kabinėtis prie žmonių, kuriems patinka Taylor Swift, pagalvokit, kad gal ir tai, ko klausotės jūs, ne visiems sukelia teigiamas emocijas. Ir būkit tolerantiški – argi jums skauda dėl to, kas ko klausos tyliai kamputy pasislėpę?